nuvirinti

nuvirinti
nuvìrinti tr. KI4, Š; SD265, R7, 8, Sut, N, LL123 1. K, Š, ŠT3, kiek apvirinti: Nuvìrinau [mėsą], viską nupyliau, dar pavìrinau Krš. Labai sūri mėsa, reik nuvìryti Lnkv. Pirma reikia nuvìrinti [grikius] ir tada kepti Db. Pūkuotes nuvìrina i sūdo an žiemos Kvr. Avižas nuvìrinsma su visoms sėlenoms Všv. Paskui apynius atskirai nuvìrina, palaiko porą trejetą valandų ir tekina Sk. Sultinys nukošiamas, nuvirinamas ir užpilamas ant žuvies . Peršalus ūmai reikia nuvirinti avižinių šiaudų ir tame vandenyje reikia apmazgoti kojas LMD(Igl). 2. ilgai verdant išgarinti skystį, vandenį: Nuvìrinai dideliai strovas, jau nepilni puodai J. 3. kiek pavirti: Merga ale nuvirino miežius, o ponui nusiuntė, o jis tuos turėjo įsėt BsPI5(Rg). Rugius gerai gerai nuvìrina nuvìrina ir tada deda cukrų, mieles ir tada varo [degtinę] Č. Par du [v]andinis nuvìrinu [grybus] Žlb. Nuvìrinsi antrą kartą, būs geri grybai Rdn. Mes jau gerai nuvìrinam paalksniukes, prisisūdom kibirus Škt. Par tris vandenis nuvìrint, tai geriausi grybai esą Erž. Tad du viedru miežių gerai nuvìrins, tas [v]anduo būs toks tumus Žd. ^ O graži kaip nuvirintas velykinis kiaušinis Vaižg. 4. Š nuplikyti verdančiu vandeniu, nušutinti: Žmogus užkaitė katilą vandens, atvirinęs sukišo vaikus, nuvirino ir numaudė, parėdė, už stalo pasodino BsPIII38. Bet jie (švedai) vis savo baisius darbus dirbę, o mūsų moterys juos su vandeniu nuvirindavai Sln. 5. apvirti (ppr. neskustas bulves): Nuvìrinau bulbių – turia laiko, galia nusilupti Trg. 6. verdant pelenų šarme išbalinti ar pašalinti nešvarumus: Nuvìrinau gijas Brs. | refl. tr.: Pelenūse, sako, nusivìrysi tus drabužius Rt. 7. prk. kaitinant išdeginti, nusvilinti: Kaitros nuvìrino žolę . Kas čia beaugs, viską [karštis] nuvìrino Ut. Klanuos – pavasarį išpuvo, smėly – pagada nuvìrino Sdk. Iškart nuvìrino labai smagiai rugius Mlt. Saulė užejo, nūvìrino virkščias tas Tn. 8. , , Ds prk. nušaldyti: Šalnos diegus pakąs ir nuvirins J.Jabl. Virinte nuvìrins pumpurus i viską [šaltis], būs blogi metai Krš. Šaltis nuvìrino bulves par šventą Joną Trk. Še, agurkai užmezgę užmezgę, o nuvìrinti gatavai Skr. Va, tik uždygo [miežiai], nuvìrino Švnč. Šalna kad užeit, nuvìrin žoleles JD1507. Žemėn krito ir krito šalnų nuvirinti tuopų lapai, dar skaisčiai žali, bet jau mirę J.Balt. 9. prk. nupūdyti: Po Žolinei – lietai: kad nors bulbių nenuvìrytų Mžš. Jeigu tik lietai bulbienokus nuvìrino – bulbelės jau nebeaugs, po bulbelėm Mžš. Šito rūdis nuvìrino bulbienius Klt.išgadinti, nuėsti: Išsipaišinęs, pypkės nusvilintais ūsais, tabako nuvirintais dantimis M.Katil. 10. prk. primušti: Reikalui esant šeimininkas skaudžiai nuvirins tuo botagu .
◊ ausìs nuvìrinti primušti: Tėvas vaikui virinte nuvirino ausis .
\ virinti; antvirinti; apvirinti; atvirinti; davirinti; įvirinti; išvirinti; nuvirinti; pavirinti; parvirinti; pervirinti; pravirinti; privirinti; suvirinti; užvirinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • nuvirinti — nuvi̇̀rinti vksm. Prieš vérdant sul̃tinį, mė̃są patar̃tina nuvi̇̀rinti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • antvirinti — antvìrinti (ž.) tr. lydant pridurti metalinę detalę: Pryšnagis y[ra] privirinamas, kad nudela (nudyla), kitą antvìrina Šts. virinti; antvirinti; apvirinti; atvirinti; davirinti; įvirinti; išvirinti; nuvirinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvirinti — apvìrinti tr. K, Rtr, KŽ; SD204, Sut, N, Ak, LVI136 1. Š kiek virinti, aptvilkyti: Nulupsyt tą žievę, apvìrinsyt, paskuo sudžiovinsi, susimalsi, ak ak kokia [gilių] kava buvo! Kv. Kepeninių kilbasų nereik ilgai virti, reik tik apvìrinti Vkš.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atvirinti — atvìrinti tr. K, Š, Rtr, NdŽ; Q50, SD1109, R327, MŽ13,52,438, N, S.Dauk, M, LL119, L, Ak 1. DŽ užvirinti: Pirma atvìrink pieną, tados duok vaikui gert Skrb. Pieną atvìrink, pagirdyk vaiką Krš. Saldį pieną atvìrinsiu, tujau rūgšto antdėsiu Žd …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • davirinti — ×davìrinti (hibr.) tr.; D.Pošk 1. iki galo išvirti: Dav[ė] nedavìrintų kopūstų LzŽ. 2. daugiau papildomai išvirti: Yra maža, davìrink bulvių dėl šeimynos be verėno J. virinti; antvirinti; apvirinti; atvirinti; davirinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvirinti — išvìrinti tr. K, Š, Rtr, DrskŽ; D.Pošk, S.Dauk, LL288, L, PolŽ57 1. SD1204, R158, MŽ208, N, KŽ, Pln, Žž verdant pagaminti valgį ar gėrimą: Išvìrinau aš gerai verėną J. Tus batvinius išvìrys katele Gd. Kruopus liuobam išvìrinti sumaišiusi į… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuvirinimas — nuvìrinimas sm. (1) KI15, DŽ1 → nuvirinti 1. virinimas; apvirinimas; atvirinimas; įvirinimas; išvirinimas; nuvirinimas; pavirinimas; pervirinimas; privirinimas; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • parvirinti — parvìrinti intr. prk. greitai, paskubomis parvažiuoti: Parvìrinau numie vienu vėju KlvrŽ. virinti; antvirinti; apvirinti; atvirinti; davirinti; įvirinti; išvirinti; nuvirinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pavirinti — pavìrinti tr. Rtr; Sut, M 1. L, DŽ, KŽ truputį pavirti, apvirti: Kad aš turu meisos, aš įdedu meisą, pirmu pavìrinu Lpl. Pavìrins miltų, toks būs makalas su bulbėms KlvrŽ. Kaip taukus nūpili, kresnas ta da pavìrini, įdedi pipirų, lapelių,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pervirinti — tr. K, KŽ, pervìrinti Rtr; Q541, SD300, Sut, N 1. NdŽ iš naujo, pakartotinai pervirti: Reikia užpilti vandeniu ir pervirinti DŽ1. Viską dar pervirink Ds. Perviryt reikia medus ir sumaišyt [tešlon] Drsk. 2. Š, DŽ per daug virinti: Nepervirink… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”